Dirvožemio tyrimai. Tręšimo žemėlapių sudarymas


Dirvožemio pH, fosforas ir kalis parodo dirvožemio sukultūrinimo lygį. Šių rodiklių tyrimai yra būtini norint kokybiškai pasitręšti. Dirvožemio tyrimai atliekami kas 3-4 metus. Jungtinis mėginys imamas iš 3,5 – 4 ha ploto, o jeigu lauko dirvožemiai labai įvairuoja, reikia imti daugiau mėginių.

Mikroelementų tyrimai (Zn, Mn, B, Cu, Mo ir kt.)
Dažnai skirtingų mikroelementų kiekis tame pačiame lauke labai nevienodas, o derliaus priedą duoda tręšimas trūkstamu mikroelementu. Kiekvienas mikroelementas dalyvauja skirtinguose augalo augimo procesuose, o vieno elemento perteklius gali blokuoti kito elemento įsisavinimą. Tik nustačius jų kiekius dirvožemyje galima tinkamai pasirinkti mikroelementines trąšas.



Humusas – vienas svarbiausių dirvožemio kokybės rodiklių. Humusingame dirvožemyje geriau vyksta mikrobiologiniai procesai, sukaupiamas didesnis šilumos ir augalams prieinamo vandens kiekis. Nustačius dirvožemio humusingumą galima geriau subalansuoti azotinių trąšu kiekį.

Azotas - labai judrus elementas. Jo tyrimai atliekami anksti pavasarį norint nustatyti, kiek azoto po žiemos liko 0 – 60cm dirvožemio sluoksnyje. Azotas, skirtingai nei fosforas, nesikaupia dirvožemyje, tad pertręšdami azotinėmis trąšomis švaistote pinigus ir teršiate aplinką.

Preciziškai tikslus tręšimas

Leidžia dirbti efektyviau, mažinti sąnaudas ir padidinti derlingumą.

Naudojant moderniąsias technologijas skirtingoms lauko vietoms atiduodamas tikslus reikiamų trąšų kiekis. Ištyrę, kiek dirvožemyje yra augalams prieinamo fosforo ir kalio, sudarome skaitmeninius laukų tręšimo žemėlapius, perkeliame juos į traktoriuje esantį GPS navigatorių, kuris valdo tręštuvą. Su kompiuterine programa, skirta pažangiam ūkio valdymui, galime netik sudaryti skaitmeninius tręšimo žemėlapius, bet ir lyginti juos su laukų derlingumo žemėlapiais.

Tręšimo schema:

GreenSeeker sistema - tiksliajam tręšimui azoto trąšomis

 
Augalai yra labai geri azoto indikatoriai: blyški pasėlio spalva rodo jo trūkumą, o intensyviai žalios spalvos plotus nebetikslinga daugiau tręšti. Naudojant GreenSeeker techniką, galima sutaupyti azoto trąšų, pagerinti derliaus kokybę ir išvengti pasėlių išgulimo.

Pagrindinės savybės:

•    Realiu laiku atlieka matavimus kintamos normos tręšimui.
•    Gali būti montuojamas ant purkštuvo/barstyklės sijų.
•    Veikia su dauguma barstyklių kompiuterių.
•    Suderinamas tik su FmX navigatorium.
•    Naudoja optinius daviklius pasėlių kokybės nustatymui.
•    Galima dirbti tiek dieną, tiek naktį.

Kiti tyrimai, kuriuos atliekame:

Miesto dirvožemių užterštumo tyrimai

Ekologinės būklės vertinimui ir problemoms spręsti reikia ištirti technogeniškai pažeistas miesto vietoves. Atliekame naftos produktų, sunkiųjų metalų ir kitus dirvožemio taršos tyrimus.

Dumblo tyrimai

Upių, ežerų ar nuotekų nuosėdinis dumblas gali būti toksiškas žemės ūkio augalams, todėl svarbu nustatyti ne tik jo maistinę sudėtį, bet ir galimą toksiškumą. Mes galime paimti dumblo mėginius iš vandens telkinių iki 5 metrų gylio.

Pelenų tyrimai

Pelenų cheminė sudėtis gali skirtis priklausomai nuo deginamo kuro rūšies, todėl pelenų naudojimo pobūdis priklauso nuo juose esančių maisto medžiagų kiekių. Galime nustatyti pelenų sudėtį ir parengti naudojimo rekomendacijas.

Vandens tyrimai

Vanduo yra ypač imlus, sugebantis prisisotinti kone visų egzistuojančių cheminių elementų, kurie ne visada pageidaujami, o kartais net pavojingi. Atliekame paviršinių telkinių ir geriamojo vandens kokybės ir užterštumo tyrimus.

Pesticidų tyrimai

Pesticidų likučiai, viršijantys nustatytas higienos normas, yra pavojingi sveikatai, o ekologiniuose produktuose jų visai neturi būti. Neaptikus pesticidų likučių dirvožemyje galima ekologiškai ūkininkauti, o užaugintos produkcijos tyrimai tik patvirtins jūsų produktų kokybę.

Organinių trąšų tyrimai

Organinės trąšos gerina dirvožemio kokybę ir aprūpina augalus mineralinėmis medžiagomis, tačiau jų sudėtis gali gerokai skirtis dėl organinių trąšų rūšies, ūkiuose naudojamų pašarų, vandens ir sausųjų medžiagų kiekio bei kitų veiksnių. Nustatę organinių trąšų NPK sudėtį ir sausų medžiagų kiekį galime tinkamai parinkti tręšimo normą žemės ūkio augalams ir paruošti tręšimo planą.

Mūsų įmonėje sudaromi tręšimo planai

Remiantis Lietuvos Respublikos įstatymu Nr. D1-367/3D-342 „Aplinkosaugos reikalavimai mėšlui tvarkyti“,nuo 2012 m. tręšimo planą privalo turėti ūkio subjektai, tręšiantys daugiau nei 50 ha žemės ūkio naudmenų organinėmis trąšomis. Tręšimo planas sudaromas kiekvienais metais prieš pradedant tręšti laukus. Plane nurodomi tręšiamų laukų žemėlapiai su pažymėtomis paviršinių vandens telkinių apsauginėmis zonomis ir tręšimo kalendorinis grafikas (mėnesiais). Tręšimo planui sudaryti naudojami ne senesni kaip 3 metų azoto, fosforo ir kalio kiekių dirvožemio tyrimai.